Kelionė į Lenkiją (pirma dalis)

Ilgai planuota ir laukta kelionė į Lenkija, kurios tikslas aplankyti stutthof koncentracijos stovyklą bei vilko irštvą ir dar keletas antraeilių objektų, į kurias užsuksim, jei nepakiš velnias kojos, kaip sakoma.

Tad šešių asmenų grupė pajuda iš Panevėžio be kelių minučių šeštą valandą vakaro.

Pirma simbolinė stotelė prie Lenkijos sienos,  tiesa jie save keistai vadina POLSKA

,,Išsikantoriojame‘‘ kas dar neturėjome Lenkiškos valiutos ir tęsiame judėjimą.

Kaip nuvažiavus tris šimtus kilometrų neužsukti į statybinių prekių parduotuvę, beje kurioje visi konsultantai lietuviškai šneka.

Nuo dabar ir prasidėjo: lietus vingiuoti bei siauri vietiniai keliai ir dar jų remontas.

Nuvažiavus dešimt valandų kelio ir 580 kilometrų, pamatome lentą, kurioje pažymėtas mūsų

kelionės tikslas.

Atvažiavome ir į pačią stovyklą, bet ketvirtą nakties, niekas nenorėjo mūsų įleisti.

Miegui turime kelias valandas, įsitaisome ant jūros kranto, kas mašinoje, kas palapinėse, lietus mums nebaisus.

Skubame iki aštuntos valandos apleisti stovėjimo aikštelę, nes nuo tada renkami mokesčiai už stovėjimą.http://en.wikipedia.org/wiki/Stutthof_concentration_camp

 

Įėjimas nemokamas.

Pasmerktųjų batų kalnas, kad juodi dūmai nerūkų iš kamino.

Ne paslaptis, jog čia ,,viešėjo'' žmonės ir iš Lietuvos.

Nesvarbu kad Vokietis, iškrypėliai tais laikais buvo pasmerkti.

Krematoriumas, jei taip butu galima tai įvardinti.

 

Pradžioje pastatas buvo medinis, ir jame stovėjo dvi molinės krosnys, po gaisro, kurį sukėlė keletas žydaičių moterų (paskui jos buvo nužudytos)  pastatas buvo atstatytas plytinis ir atvežta dar viena, modernesnė krosnelė.

 
Eksponuojami pasmerktųjų turėti daiktai

      Ant puoduko parašyta  ,,Susisiekimas Kaunas“

Šių dienų monomentas. 

Taip stovykla atrodė 1944 metais, raudonai apibraukta teritorija, tai kas eksponuojama šiai dienai.

Stutthofo koncentracijos stovyklos komendanto Paul-Werner Hoppe  http://en.wikipedia.org/wiki/Paul-Werner_Hoppe  vila.

Stovyklą, apžiūrėjome greičiau nei tikėjomės, tad šiandien bandome nuvažiuoti į Malborką http://lt.wikipedia.org/wiki/Malborkas , esantį  už 30 km nuo dabartinės musų dislokacijos vietos.

Lenkijoje labai daug vėjo malūnų, stabtelim prie vieno tokio pakeliui.

Pilies dydis pribloškė savo didumu. Apie pilį http://lt.wikipedia.org/wiki/Marienburgo_pilis

 

Į čia bilietas kainavo po 40 zlotų, pradžioje atrodė kad labai daug.

Bet neapėjus nei pusės, jau tikrai nebebuvo gaila tų 40 zlotų.

Pilyje praleidome gal kokias 4-5 valandas, tikriausiai ir tai neviską apėjome.

 

Iš Malborko pasukome į kito objekto pusę, 

nuvykę apie 80 kilometrų specifiniais Lenkijos keliais radome puikią vietelę nakties praleidimui.

 

 

Čia taipogi laiką praleidome puikiai, bendra vakarienė, dešrelių, bei kokoso riešuto kepimas...

Pirmos dalies, kartu ir pirmos dienos pabaiga.