Klubas dėkoja Gintautui Miknevičiui (studijuojančiam VU istorijos fakultete magistrantūros studijas II kurse) už šį straipsnį.
Autorius Gintautas Miknevičius
1914 – 1915 metais
Lietuvoje buvo dislokuotos 1 – oji armija, vadovaujama generolo Rennenkampfo, į jos sudėtį įėjo XX, III ir IV korpusai, penkios kavalerijos divizijos ir viena atskira kavalerijos brigada, 492 lengvieji pabūklai. Armija buvo išsidėsčiusi palei Nemuną nuo Kauno iki Merkinės. Kartu su 2 –ąja
Samsonovo armija, dislokuota Baltarusijoje (I, II, IV, XIII, XV ir XXIII korpusai, viena brigada ir 3 kavalerijos divizijos, 708 lengvieji ir 12 sunkiųjų pabūklų), sudarė Šiaurės – Vakarų frontą, vadas generolas Žilinskis. Iš viso 9 korpusai arba 304 batalionai , 196 eskadronai, 1224 pabūklai (24 pabūklai buvo fronto rezerve). Utkinas nurodo kitus skaičius: 410 batalionų, 232 kavalerijos eskadronus ir 1392 patrankas.
Piečiau Gumbinės
XVII vokiečių korpuso 35 – oji pėstininkų divizija atakavo 27-ją ir 25-ją rusų
divizijas, kurių vokiečių žvalgyba nebuvo pastebėjusi. Avangarde stovėję 27-sios
ir 25-sios pėstininkų divizijų daliniai pradėjo trauktis prie pagrindinių divizijų pajėgų. Generolas
Makenzas pagalvojo, kad čia traukiasi visa divizija, ir įsakė 36 – ajai
vokiečių pėstininkų divizijai atkirsti atsitraukimo kelius. 36 – oji pėstininkų
divizija pradėjusi vykdyti įsakymą netikėtai susidūrė su 40- ąja rusų
pėstininkų divizija ir 27 – osios pėstininkų divizijos kairiojo flango
daliniais. Vokiečiai pateko į kryžminę ugnį. Pirma neatsilaikė 35 – oji
vokiečių pėstininkų divizija, ji pradėjo netvarkingai trauktis iš mūšio lauko,
jame palikdama 12 pabūklų. Po to buvo priversta trauktis ir 36 – oji vokiečių
pėstininkų divizija, kiek vėliau – 1 – oji ir Brodrinko divizijos. Šiame mūšyje
vokiečiai neteko 8000 karių ir karininkų, dar 1000 pateko į nelaisvę. Rusai
neišnaudojo puikios progos ir nepersekiojo jau demoralizuoto priešininko, daug
priekaištų susilaukė rusų kavalerija, kurios 5,5 divizijos, kaip pripažįsta
generolas Zajončkovskis,
nieko nebeveikė. Kritiškai mūšį vertina generolas Golovinas,
jis laikosi nuomonės, kad taktiniu požiūriu mūšio niekas nelaimėjo. Po kautynių
prie Gumbinės gen. Renenkampfas armijai leido 2 dienas ilsėtis, tai leido
vokiečiams atitrūkti nuo rusų ir pertvarkyti savo dalinius. Iš pradžių gen.
Pritvicas norėjo savo armiją atitraukti už Vislos į vakarų Prūsiją, bet
pamates, kad rusai stovi vietoje nutarė savo armija sukoncentruoti prieš rusų
2-ją armiją. Bet vokiečių aukštesnioji
karo vadovybė nepatenkinta 8-sios armijos veiksmais nušalino gen. Pritvicą ir
8-sios armijos štabo viršininką Valdarze, vietoj jų buvo paskirti:
Puolimas Rytų Prūsijoje nors ir nebuvo sėkmingas, bet labai padėjo Rusijos sąjungininkams Vakarų fronte. Vokiečiai buvo priversti iš Prancūzijos permesti savo dalinius į Rytų Prūsiją, taip stabdydama puolimą vakaruose, tuo pačiu žlugdydama Šlifmano planą.
Puolimas Rytų Prūsijoje nors ir nebuvo sėkmingas, bet labai padėjo Rusijos sąjungininkams Vakarų fronte. Vokiečiai buvo priversti iš Prancūzijos permesti savo dalinius į Rytų Prūsiją, taip stabdydama puolimą vakaruose, tuo pačiu žlugdydama Šlifmano planą.
Kažkur skaičiau, kad "Berta" nulėmė mūšio baigtį dėl Kauno tvirtovės. Noriu paklausti šio straipsnio autoriaus, ar teisingas toks teiginys?
AtsakytiPanaikinti