Saulėtą kovo 23- iosios rytą, šeštadienį, Panevėžio Karinės kraštotyros klubo nariai pakviesti Vilniečių (tiksliau, susitikimo organizatoriaus, Ryčio) vyko į ekskursiją. Tikslas : su kolegomis iš sostinės aplankyti Vytauto Didžiojo karo technikos ir transporto muziejų, lenkų tarpukariu statytus bunkerius ( amunicijos sandėlius ir betoninius stebėjimo įtvirtinimus) ir pabaigoje - Genocido aukų muziejų.
Tad pirmas taikinys - Vytauto Didžiojo karo technikos ir transporto muziejus.
Pirmasis dėmesį pritraukiantis eksponatas - lenkų gamybos tankas T-55 ( ant viršaus stovi Egidijus )
Gediminas ir Andrius apžiūri sovietinio karinio laivo minų paleidėją.
Sovietinis raketų paleidėjas, taip pat naudotas karinio laivyno.
Keletas pabūklų
Lietuvos kariuomenės naudotų karinių automobilių "kolona".
Šarvuočio BTR - 60 viduje.
Ir išorėje.
Andrius sėdi ant muziejaus pažibos : tanko T-72.
Kolega iš Kauno Jurgis ropščiasi į patrulinį katerį PK 333
Baiginėjant apžiūrinėti ekspoziciją, užsiropštėme ant galingo gaisrinės
automobilio.
Muziejaus ekspozicija daugeliui paliko puikų įspūdį, ypač tiems, kurie lankėsi pirmą kartą.
Kadangi keletui dalyvių reikėjo pasitraukti iš tolesnės įvykių eigos, pajutome būtinybę
visiems kartu pasidaryti bendrą nuotrauką.
Sekantis tikslas - lenkų bunkeriai, statyti aplink Vilnių 1924 - 1926
lenkams okupavus Vilnių. Bunkeriai buvo statomi dviejų tipų - gynybiniai ( su šaudymo,o DOT'ais, ventiliacija )
ir amunicijos, skirti pabūklų sviediniams laikyti. Tiesa, kadangi gynybinis žiedas buvo nukreiptas rytus ( Sovietų Sąjungą ),
karo metu jis visiškai nepateisino lūkesčių. Ką gi, keliaujame apžiūrėti amunicijos sandėlių.
Gamtosaugininkai draudžia lankytis šiame objekte, nes jame gyvena retos rūšies šikšnosparniai, tačiau varteliai atdari, o viduje vietoj šikšnosparnių gyvena ir puikiai laužus kūrena keletas benamių.
Pavažiavę keletą kilometru link miesto pakraščio sustojame prie Puckorių atodangos.
Visai šalia atodangos betoninis objektas.
Perėjom į kitą kelio pusę ir įkopėm į kalną.
Bunkeris skirtas stebėti kelius vedančius į mietą.
... Tačiau ne visos angos "svetingos" - kai kurios jų taip užverstos smėliu, kad geriausiu atveju pro jas galima tik prašliaužti (ką keletas mūsų klubo drąsuolių ir darė).
Vieno iš DOT'o vidus.
Tad tiek iš bunkeriu. Likome sužavėti jų panašumu į legendinės Mažino linijos bunkerius ir tuo, kaip stulbinamai puikiai yra jie išsilaikę.
Sekantis, ir paskutinis tikslas - Genocido aukų muziejus, buvęs KGB pastatas , kuriame nefotografavome, tik prieš išsiskirstant dar kartą nusifotografavome su likusiais bendražygiais .
Štai ir viskas. PKKK klubo nariai ir klubo draugai apturėjo neeilinį šeštadienį su daugybe įspūdžių ir naujų žinių.
Dėkojame ekskursijos organizatoriui - Ryčiui.
Nekantriai laukiame naujų kelionių !
.
